Sovietmečiu įsigalėjo žinybinis gigantomaniškas požiūris, esą mažoji hidroenergetika esanti neperspektyvi, mažas hidroelektrines eksploatuoti neekonomiška ir neracionalu. Tačiau tik trumparegis svajotojas gali teigti, kad kitos kuro ir energijos rūšys galės sėkmingai konkuruoti su pigia hidroenergija.

Lietuvoje yra 155 upės, kurių vidutinis metų vandens debitas būna didesnis už 1,0 m³/s. Tuo tarpu 100 kW galios mažos HE įrengimui pakanka 1,0 m³/s debito ir apie 10 m aukščio vandens patvankos. Tai akivaizdu, kad techniškai galima įrengti kelis šimtus mažų HE ir atstatyti istorinę bei praktinę reikšmę turinčias hidrojėgaines; malūnus, lentpjūves, karšyklas.

Techniškai galimi panaudoti Lietuvos hidroenergetiniai ištekliai siekia 407 tūkst. kW, t.y. 3,6 milijardų kWh elektros energijos per metus. Iš jų mažųjų upelių hidroenergija – 60 tūkst. kWh, t.y. 520 mln. kWh elektros energijos per metus.

Mažos hidroelektrinės iš esmės skiriasi nuo didžiųjų. Pastarosios statomos pagal individualius projektus, jose montuojami unikalūs hidroagregatai, joms statyti kuriamos specialios statybos bazės. Mažoms HE viso to nereikia. Jos paprastai statomos pagal tipinius projektus, kurie pritaikomi prie vietos sąlygų. Naudojami standartiniai hidroagregatai, paprastos konstrukcijos ir vietinės statybinės medžiagos. Visa tai turėtų būti taikoma įrengiant mažas HE prie jau esamų tvenkinių.

Mažos HE sėkmingai buvo statomos Lietuvoje po Antrojo pasaulinio karo, maždaug iki 1960 metų: 42 rekonstruotos ir naujai pastatytos. Bendra jų galia siekė 14 tūkst. kWh. Tai turėjo didelę reikšmę respublikos energetikos ūkiui. Elektros energija buvo aprūpinami rajonų centrai, gyvenvietės ir žemės ūkis. Mažosios HE gaminusios nemažai elektros energijos per metus, buvo autonomiški ir ekologiški elektros energijos šaltiniai.

Tačiau sovietmečiu, prijungus respublikos teritoriją prie Šiaurė-vakarų energetinės sistemos, mažųjų HE ėmė mažėti. Dėl hidroagregatų stokos ir elektros tinklų įmonių neūkiškumo dauguma jų buvo uždarytos, net tokios rentabilios kaip Bublių, Pastrėvio, Kruostos, Jundeliškių, Rentavo ir kt.[9] Dabartinio mažųjų HE atgimimo pradžioje (1993 m.) Lietuvoje buvo 12 mažųjų HE, kurių instaliuota galia – 5,3 tūkst. kW, elektros gamyba – 13,2 mln. kWh. 2000 m. pradžioje jau veikė 28 mažosios HE, jų galia išaugo iki 8,8 tūkst. kW, o elektros gamyba 1998 m. siekė 26,3 mln. kWh, t.y. dvigubai daugiau nei 1993 metais. Tai rodo, kad mažųjų HE statyba plečiama, kas metai pastatoma 2-3 naujos HE. Statomos Skleipių HE prie Virvyčios, Angarių HE prie Šušvės, Jundeliškių prie Verknės ir kitos, suderinti projektai 9-nioms HE statyti, o 30-čiai išduotos spec. sąlygos projektavimui. 2001 spalio 1d. šalyje veikė 40 mažų HE (dabar 43), kurių bendra įrengta galia siekia 12,6 MW. Jos pagamina apie 30 mln. kWh per metus.  Kartu kasmet sutaupoma apie 5000 t sąlyginio kuro. Jų gaminamos elektros energijos savikaina beveik per pus mažesnė už Lietuvos VRE (Elektrėnų šiluminės) gaminamos energijos savikainą. Veikiančios mažosios HE Lietuvos ūkiui naudingos. Jų ekonomiškumu ir ekologiškumu abejoti netenka. Kodėl Lietuvai naudinga ir reikalinga mažoji hidroenergetika?

Veltui dingsta mūsų gamtos turtas – atsinaujinanti upių ir upelių hidroenergija, o atsivežamas kuras (mazutas ir dujos) brangus. Be to, deginant jį užteršiamas oras, kurio kvėpuojame. Tuo tarpu, šiuo metu Lietuvoje yra įrengta per 360 tvenkinių, kurių paviršiaus plotai didesni kaip 0,5 ha, o užtvankų aukščiai svyruoja nuo 3,0 iki 18 m, norminiai metų vandens debitai – nuo 1,0m³/m iki 34m³/s. daugelis minėtų tvenkinių yra visiškai techniškai tinkami mažoms hidroelektrinėms. Mikrohidroelektrinėms įrengti galima dar panaudoti apie 200 tvenkinių. Jų bendra įrengta galia siektų apie 10 tūkst. kilovatų.

Šiuo metu yra 42 gana dideli tvenkiniai, prie kurių buvo galima suprojektuoti ir mažas HE. Jų bendra galia siektų 19,2 tūkst. kilovatų, o elektros energijos gamyba – 96,02 mln. kilovatvalandžių per metus. Taigi šis aplaidumas ir neūkiškumas turėtų būti ištaisytas.

Respublikoje rekomenduojamos statyti mažosios HE ekologiškos, neturi neigiamos įtakos gamtinei aplinkai ir kraštovaizdžiui.

Mažos ir mikrohidroelektrinės labai tinka žemės ūkį aprūpinti elektros energija tais atvejais, kai sutrinka jos tiekimas iš didžiųjų sistemų.

Mažųjų HE statybą plėsti respublikoje reiktų tokiais etapais: pirmiausia išsaugoti ir rekonstruoti veikiančias bei atstatyti uždarytas HE. Toliau prie esamų 42 ir 11 suprojektuotų didesnių tvenkinių nedelsiant pastatyti 53 ekonomiškai efektyvias mažąsias HE, kurių bendra įrengta galia siektų per 23 tūkst. kilovatų, o per metus jos pagamintų apie 17 mln. kilovatvalandžių. Ateityje reikėtų išnaudoti visus techniškai galimus mažų ir vidutinių Lietuvos upių hidroenergetinius išteklius( jų galia turėtų būti apie 100MW, per metus pagamintų apie 500 mln. kilovatvalandžių). Tad techniškai galima pastatyti per 200 mažų ir kelis šimtus mikrohidroelektrinių.