Lietuvos miškuose kasmet susidaro daugiau negu 2 mln. kietmetrių miško kirtimo atliekų, apie 0,8 mln. kietmetrių galėtų būti panaudota biokurui gaminti, tačiau kol kas panaudojama vos dešimtadalis šio kiekio. Privačių miškų savininkai, kurių Lietuvoje priskaičiuojama apie 232 tūkst., nepakankamai naudojasi galimybe miško kirtimo atliekas parduoti bei iš to gauti papildomų pajamų. Lietuvoje auga iki 25 tūkst. ha jaunuolynų, kuriuos retinant susidarytų iki 0,6 mln. kietmetrių smulkios medienos masės biokurui kasmet.

Šalyje šiuo metu veikia apie 70 stambių medžio atliekomis kūrenamų katilinių, kurios išsidėsčiusios įvairiuose šalies regionuose. Daug tokių didelės galios elektrinių yra pajūrio zonoje. Pavyzdžiui, Šilutėje yra net dvi stambios medžio atliekomis kūrenamos katilinės – Šilutės rajoninė katilinė ir spirito gamyklos katilinė „Biofutura“.

Šilutės rajoninė katilinė veikia nuo 1984 metų, o medienos atliekomis pradėta kūrenti nuo 2003 metų. Šios elektrinės naudojama maksimali galia 30 MW, nors jos instaliuota galia didesnė keletą kartų. Katilinėje šildomas vanduo naudojamas Šilutės miesto gyventojų namams ir įstaigoms šildyti bei ruošti šiltą vandenį, ją aptarnauja 8 žmonės. Medienos atliekomis katilinė kūrenama tik vasaros sezonu, žiemos sezonu kurui naudojamas mazutas, kurį ateityje numatoma pakeisti skalūnų alyva. Pelenai iš katilinės išvežami į sąvartyną, jais aplinka neteršiama.

Šilutės spirito gamyklos katilinė „Biofutura“ medienos skiedromis

pradėta kūrenti nuo 2005 metų. Šios elektrinės naudojama galia 7 MW, nors jos instaliuota galia didesnė. Dalis katilinėje šildomo vandens naudojama katilinės vidaus reikmėms, o didžioji šilumos energijos dalis sunaudojama spirito gamybos technologiniam procesui, reikalingam garui gaminti. Katilinėje pagaminama apie 10 t per valandą garo, ją aptarnauja 6 žmonės. Medienos skiedromis katilinė kūrenama visą sezoną, mazutu kūrenama tik kai yra valoma ir atliekama kapitalinė priežiūra bei remontas.