Geoterminė energija (geo-Žemė, thermos – šiluma, graik.)- atsinaujinanti šiluminė energija , akumuliuota žemės gelmėse. Šią energiją generuoja Žemės vidutiniuose sluoksniuose vykstantys branduoliniai ir gravitaciniai procesai. Žemės paviršiaus link ši energija sklinda kondukcijos ir konvekcijos būdu arba dėl skystos magmos, kylančios iš giliųjų sluoksnių , intruzijos į Žemės plutą.
Žemės energijos panaudojimas yra labai įvairus – gali tenkinti centralizuotų ir pavienių vartotojų poreikius, suteikti jiems komfortą ir nekenkia aplinkai. Žemės energiją galima paversti šiluma arba elektra, rasti būdų kompleksiškam hidrosferos išteklių pritaikymui, ypač gydymo, poilsio ir sveikatos profilaktikos srityje, žemės ūkyje, pramonėje, kelių, lėktuvų nusileidimo takų sniego – ledo tirpinimui ir kitur.
Geoterminių išteklių klasifikacijos

Pagal Tarptautinės geoterminių išteklių tarybos klasifikaciją skiriamos 5 rūšys:

1.    Hidroterminė;
2.    Geologinio slėgio;
3.    Magmos;
4.    Karštų sausų uolienų;
5.    Žemės.

Geoterminės energijos panaudojimo technologijos priklauso nuo to, kokių parametrų yra pasiekiamas geoterminis vanduo.Pagal temperatūros lygį visos geoterminės energijos panaudojimo technologijos skirstomos į tris grupes:

1.    Aukštos temperatūros technologijos (> 150 laipsnių C )
2.    Vidutinės temperatūros technologijos ( 100-150 laipsnių C)
3.    Žemos temperatūros technologijos (30-100 laipsnių C)

Pagal panaudojimo sritį tos pačios technologijos skirstomos į 4 grupes:
1.    Elektros energijai gaminti;
2.    Tiesiogiai šildyti;
3.    Šildymui naudojant šilumos siurblius;
4.    Kitoms reikmėms.