Kieto kuro kroviniams priklauso rudoji anglis, akmens anglis ir antracitas, koksas, durpės ir skalūnai. Rudoji anglis turi labai daug drėgmės (nuo 10 iki 25 %), lakių medžiagų ir mažiau anglies lyginant su kitomis anglies rūšimis, degant išsiskiria daug pelenų. Akmens anglis turi mažiau drėgmės (nedaugiau 5-7 %) ir lakiųjų medžiagų, mažiau pelenų ir daugiau anglies lyginant su rudąja anglimi. Pagal panaudojimą akmens anglis skirstoma į dvi rūšis:
1) energetinę, naudojama apšildymui;
2) koksuojamą, naudojama kokso gamybai metalurgijoje.
Labai skiriasi nuo kitų anglies rūšių antracitas. Jis turi didelį tankį (1,4-1,7 t/m3), yra labai tvirtas, turi metalinį atspalvį, anglies jame daugiau, pelenų mažiau, negu kitose anglies rūšyse. Vagonų, naudojamų angliai vežti, vidutinis įkrovumas dėl leidžiamo perkrovimo daugiau negu 100 %; rudoji anglis ir lengvosios akmens anglies frakcijos kraunamos į pusvagonius su “kepure”, o vėliau suspaudžiamos specialiais volais.
Anglies vežimo ir saugojimo sąlygas lemia jų savybės. Ilgai saugant sandėliuose anglis smulkėja, jos šilumos pagaminimo ypatybė mažėja, sumažėja arba visai išnyksta koksavimosi ypatybė, didėja savaiminio užsidegimo galimybė. Ypač linkusi savaiminiam užsidegimui rudoji anglis, taip pat kai kurios kitos akmens anglies rūšys.Anglis kraunama į vagonus tik ant šachtų ir karjerų privažiuojamųjų kelių, o iškraunama ant.elektrostočių, gamyklų, sandėlių, prekiaujančių anglimi, privažiuojamųjų kelių.
Pateikiant vežti krovinius, kurie šaltu metų laiku gali užšalti, siuntėjas privalo imtis priemonių, sumažinančių jų drėgmę ir užšalimą (atitinkamos normos turi būti nustatytos ir suderintos su gavėju pagal valstybinius standartus), ir nurodyti apie šias priemones važtaraštyje.
Tais atvejais, kada profilaktikos priemonės pasirodo neefektyvios, krovinio siuntėjas privalo imtis priemonių, kurios atstatytų krovinio birumą iškrovimo punktuose. Stambiuose anglies pristatymo punktuose įtaisomi specialūs šildytuvai kroviniui sušildyti.
Durpės yra trijų pagrindinių rūšių: gabalinės, smulkūs trupiniai ir briketinės. Vežamos jos palyginti nedideliais atstumais (vidutinis atstumas 125 km, tačiau didelė dalis transportuojama labai trumpais atstumais – 30-40 km ir mažiau). Nemažai durpių vežama siauruoju geležinkeliu pagal tokią schemą: siaurojo kelio vagonas – durpių perkrautuvas – plataus kelio vagonas. Durpių tankis svyruoja nuo 0,3-0,5 t/m3 , todėl paprastų vagonų įkrovumas išnaudojamas blogai. Briketavimas ir dehidracija (dirbtinis drėgmės mažinimas) didina durpių kokybę kaip kuro, taip pat pagerina vagonų išnaudojimą ir sumažina jų poreikį.
Dažniausiai durpės iškraunamos ant elektrostočių ir pramonės įmonių privažiuojamųjų kelių, kuriais atvyksta traukiniai – vietiniais žiediniais maršrutais. Vežamos durpės specialiuose vagonuose-hoperiuose arba paprastuose pusvagoniuose su paaukštintais bortais.