Robotika – tai mokslas apie robotus, arba mašinas, galinčias pamėgdžioti įvairius žmogaus veiksmus. Yra robotų, automatiškai reaguojančių į besikeičiančias jų aplinkos sąlygas ir situaciją.

Žodžio „robotas” kilmė – čekiška. Jis reiškia „priverstinis triūsas”. Paprastai robotai tai ir daro: valandų valandas kartoja vis tuos pačius veiksmus. Tiesa, dabar mokslininkai kuria eksperimentinius robotus, bandančius kuo geriau imituoti žmogaus veiksmus.

Robotų judesiai nustatomi programomis ir gali būti keičiami. Dažniausiai robotai atlieka tuos veiksmus, kurie žmogui nuobodūs, varginantys arba pavojingi. Roboto mechanizmus galima apsaugoti, tada robotas veiks ir agresyviomis, pavojingomis sąlygomis.

Robotai gali dirbti su radioaktyviomis medžiagomis, dažyti pilnose tirpiklių garų patalpose, dirbti vandenyno gelmėse ir tyrinėti planetų aplinką. Taip pat robotai naudojami aptinkant ir išmontuojant sprogmenis bei minas.

Robotų tipai

 

Pramonėje dažniausiai naudojami robotai-manipuliatoriai, savotiškos rankos, turinčios mechaninius sąnarius ir griebtuvus. Būna tokių manipuliatorių, kurie teleskopiškai gali keisti savo ilgį. Judesį sukelia hidrauliniai ir pneumatiniai mechanizmai arba elektrovarikliai.

Visa roboto rankos judesių įvairovė vadinama laisvės laipsniais. Jei, pavyzdžiui, manipuliatorius gali sukinėtis, judėti dešinėn, kairėn, aukštyn ir žemyn, jis turi tris laisvės laipsnius,

Roboto rankos gale paprastai būna griebtuvas ar kitoks veikiantis antgalis. Tai gali būti dažų purkštukas, lazeris, kirpimo ar pjovimo antgalis, suvirinimo degiklis ar mechaninis įrankis. Mikroprocesoriumi valdomi varikliai labai tiksliai judina roboto ranką ir patį antgalį ten, kur jis tuo metu turi būti.

Robotai – vabzdžiai

 

Manoma, kad bus sukurti kariniai robotai-padegėjai. Tokie robotai turėtų keturias ar šešias kojas, kaip vabzdžiai, kad galėtų išlaikyti pusiausvyrą ir perlipti per kliūtis pakeliui prie tikslo.

Kartais robotai aprūpinami ratais ar vikšrais. Kiti juda kojomis. Judesius gali valdyti mikroprocesorius arba distanciniu būdu žmogus. Jei roboto judesius valdo žmogus, situaciją jis stebi per videokamerą, pritvirtintą prie roboto.

Sumanūs robotai

 

Paprastai robotams pakanka gana nesudėtingų judesių, kurie suprogramuojami kompiuteriu. Tačiau paleidę judrų robotą, iš anksto negalime žinoti, kokių judesių reikės, jeigu jis netikėtai atsimuš į kokią kliūtį – kad ir į sieną. Rafinuotesni robotai turi jutiklius, kuriais ištiria aplinką. Sudėtingos programos ir galingas kompiuteris padeda iš galimų roboto elgsenos variantų pasirinkti tinkamiausią šiai situacijai, todėl robotas prisitaiko prie aplinkos sąlygų ir efektyviausiai atlieka savo darbą. skaityti muzikinį raštą ir tą muziką savo mechaninėmis rankomis pagroti elektriniais vargonais.