Daugiau kaip 7000 metų senumo obsidiano veidrodžių rasta moterų kapuose Čatai Chejuke, daug vėliau juos naudojo majai ir actekai. Tačiau dauguma veidrodžių buvo daromi išsvidinto vario arba bronzos, o seniausi žinomi, priskiriami III tūkstantmečio pr. Kr. pradžiai, rasti Egipte. Egiptiečių mene jie dažniausiai rodomi po savininkų arba savininkių kėdėmis arba laikomi rankoje Atspindintis veidrodžio diskas asocijavosi su saule, tam įspūdžiui sustiprinti rankenos buvo puošiamos Hathor, grožio deivės ir saulės dievo dukters, atvaizdu. Kadangi veidrodžiai atspindi gyvą esybę, jie buvo siejami ir su gyvybingumu, dedami į kapą, kartais arti mumijos veido.
Apie 2800-2500 pr. Kr. metaliniai veidrodžiai buvo gaminami Indo slėnyje, maždaug 1500-1000 pr. Kr. – Kinijoje ir Sibire, kur pataikavo žmonių puikybei ir leido pažvelgti į dvasių gyvenimą. Vėliau kinai nešiojo veidrodėlius ant diržų. Labai puošnius bronzos veidrodžius dirbo keltai IV-I a. pr. Kr. ir etruskai: įspūdinga Seianti Hanunijos Tlesnasos, mirusios apie 140 pr. Kr., terakotinė figūra guli pusiausėda ant savo sarkofago laikydama skulptūrinį veidrodį, kurio sidabrinis originalas rastas jos kape. Be to, graikai ir etruskai gamino kompaktiškus metalo veidrodžius su dangteliu, nors Pinijus teigia, kad pirmieji tikri stiklo veidrodžiai sukurti Sido.no mieste (Libanas), o vėliau romėnai juos nusikopijavo. Graikų ir romėnų laikais Egipto sostinė Aleksandrija buvo pasaulio kvepalų gamybos centras, čia buvo maišomi ingredientai, gaunami iš tolimųjų Arabijos, Indijos ir Tolimųjų Rytų šalių. Anot Plinijaus, šioje nepapratai pelningoje pramonės šakoje samdomi darbininkai buvo labai griežtai tikrinami, „jų prijuostės buvo antspauduojamos… o prieš išeidami iš patalpų turėdavo visiškai nusirengti”.
Teofrastas teigė, kad egiptiečių kvepalai geriausi pasaulyje. Vienas graikų pirklys aštuonerius metus išlaikęs savo parduotuvėje egiptietiškų kvepalų siuntą ir jie tebebuvę kaip švieži. Net įvedus kvepalų mokesčius ir muitus, pirkliai dar galėdavo gauti šimteriopą pelną. Romėnai ne tik buvo stambiausi Egipto kvepalų importuotojai, bet Kapua gamino ir savus, platino po imperiją supilstytus į buteliukus, vadintus unguen taria.
Indijoje kvepalai buvo plačiai vartojami bent nuo 2000 pr. Kr. Nors asirai kvepalus naudodavo tik ypatingomis progomis, Herodotas sako, jog babiloniečiai „perdėm išsikvepinę”, (rašai ant pietų Arabijos smilkytuvų liudija, kad smilkalai to regiono dievams buvo atnašaujami mažiausiai nuo VIII a. pr. Kr. Kinas Su Ma Čienas (II a. pr. Kr.) mini smilkalus, pagamintus iš šimto „darniai sumaišytų” dalių, o horizontalią padėtį išlaikantį įtaisą, apibūdintą kaip „smilkytuvas, kuriuo galima naudotis tarp pagalvių”, kinai išrado apie 100 pr. Kr.