Esu daug keliaujantis žmogus ir kartą buvau apsistojęs Šiauliuose darbo reikalais. Mano darbui net labai reikalingas kompiuteris, nes dirbu banke. Mano pareigos yra svarbios, bet vis tiek ne esu pats sau šeimininkas profesinėje srityje. Dirbu dirbu, darau paskutinius pakeitimus ataskaitoje ir šast, kompiuteris parodo liūdną jaustuką, kažkas šalia dar buvo parašyta, bet jis staigiai visai užgeso ir aš vos nepuoliau į paniką. Iki pristatymo laiko, kai per konferenciją turėsiu pateikti savo ataskaitą, buvo likę vos keletas valandų. Kelias minutes sėdėjau užsiėmęs už galvos ir keikiausi mintyse. Kol galiausiai nusprendžiau nepasiduoti šioje situacijoje ir bent pabandyti išgelbėti duomenis. Tada bent jau žinosiu, kad padariau viską, ką galėjau, – mąsčiau tą dieną. Paskambinau informaciniu telefonu, sužinojau, kur daromas kompiuterių remontas Šiauliuose ir sėdęs į automobilį iš karto važiavau ten. Paaiškinau savo keblią situaciją ir kompiuterių meistras buvo labai supratingas. Padėjo man. Mano kompiuterį pasiliko, nes reikėjo išsiaiškinti, kas jam nutiko, tačiau jis ištraukė duomenis iš mano kompiuterio ir laikinai man išdavė kitą kompiuterį už užstatą. Taigi, kompiuterių remontas Šiauliuose buvo išsigelbėjimas, nes turėjau galimybę be jokių pasiteisinimų puikiai atlikti savo savo pristatymą susirinkimo metu Šiauliuose esančiame banko filiale. Jaučiausi be galo dėkingas tam kompiuterių meistrui, kad išsuko mane iš labai nepatogios situacijos. Mano karjera būtų smarkiai nukentėjusi, jei būčiau negalėjęs kokybiškai sudalyvauti susirinkime.

Gyvenimas jau ne kartą metė man iššūkį, žinoma, ne visada su kompiuterio gedimu, bet visadda duodamas tą pačią pamoką, kad negalima nuleisti rankų žemyn ir laukti stebuklo. Jau išmokau, kad tik imdamasis veiksmų galiu situaciją pagerinti, nes pasyvumas situacijos į gerą tikrai nekeičia, o laikas eina ir jo neatsuksi atgal. Kas nutiko, tas nutiko, o dabar reikia galvoti tik apie tai, ką gali padaryti tą akimirką. Kompiuterių remontas Šiauliuose buvo išsigelbėjimas – tą istoriją prisiminsiu dar ilgą laiką, nes visgi ji man buvo sukėlusi šiek tiek streso… Laimei, gerų žmonių dar yra.

Po susirinkimo, kai jau buvau laisvas, nuvažiavau pas tą patį kompiuterių meistrą ir norėjau jam grąžinti paskolintą kompiuterį, bet jis jį priėmė ir net su šypsena pasiteiravo, kaip man praėjo konferencija su banko valdyba. Trumpai pasakiau, kad jei ne mano angelas sargas, tai galėjau būti net ir pažemintas pareigose… Taigi, jis suprato, kiek daug man tuo metu reiškė kompiuterių remontas Šiauliuose. Kompiuterių meistras supratingai pažiūrėjo į mane, bet pasakė tik tiek, kad kompiuteriui pataisyti prireiks trijų dienų. Būtent tokiam laikotarpiui dar pasilikau Šiauliuose. Tai ramus ir draugiškas miestas. Spėjau aplankyti kelias kavines, pasivaikščioti prie Talšos Laputės ir viską gerai apgalvoti. Jau žinojau, nuo ko pradėsiu grįžęs į Kauną, tik jums savo planų neatskleisiu, nes jums tai būtų paprasčiausiai neįdomu. Kam gi būtų įdomus kostiumuoto bankininko gyvenimas? Jis visai nėra spalvotas, nes dirbu tiek daug, kad gyvenimo spalvų dažnai nespėju pamatyti. O kompiuterių remontas Šiauliuose man suteikė laiko toms spalvoms. Pasijaučiau lyg po trumpų atostogų, kai atsiėmiau kompiuterį ir galėjau keliauti atgal į tikruosius savo namus. Man yra daug mielų Lietuvos miestų, kuriuose yra tekę svečiuotis,, bet širdis visada džiaugiasi, kai grįžtu į gimtąsiasi Kauno gatves. Toks jau aš, savo krakrašto niekas neatstos ir baigta.